- pliekėjas
- pliekė́jas, -a smob. (1), -à (3) 1. L799, NdŽ kas pliekia, muša: Velykų pliekėjaĩ pribaldė mumis dar neaušus Šts. 2. prk. kas kritikuoja: Buržuazinės Lietuvos gyvenimo tikrovė greitai ne tik atvėsino poeto (Maironio) entuziazmą, bet ir padarė jį vienu iš aštriausių tos tikrovės pliekėjų V.Myk-Put.
Dictionary of the Lithuanian Language.
